305 ežerų vasara - 2 diena

Meluoju - vakaras :) Po visų dienos darbų ir beprotiškai ankstyvios jos pradžios (kėliausi 6 ryto, man, pelėdai, tai visiškai kosminis ir nesuprantamas laikas. Bet tuo metu, mokyklos stadione vyksta sveikatingumo mankštos zarasiškiams ir miesto svečiams, o kaip paskui gyventi ramiai, juose nesudalyvavus?!) nusiteikėm antrai pamainai- avikirpiui :') Nedaug tų kerpamų gražuolių, tik 9 (ir 5 mažuliukai  eriukai ), bet tokiems turbo kirpėjams trijų vakarų darbas :)

Nurengėm pirmas po ranka pasitaikiusias blondines, apsiavėm treilinius sportinukus (aš apsimoviau naujas, baltutėles bėgimo kojines - daugiau jų baltų niekas nebematė : D ) ir į trasą! Pirmas ežeras- Mergežeris. Rimvydo asmeninis - arčiausiai jo gimtų namų, kuriame jis išmoko plaukti ir pramirko savo jaunas vasaras. Mažas ir jaukus, pasislėpęs vidury miško, dažniausiai lygus, kaip stiklas, su vandenyje išpieštais medžių siluetais. Vanduo šiltas, kaip arbata!  Bėgam dviese, maudomės nuogi :)
Nuotraukų nebus :D

Netoliese jo -  Mergežeriukas, kelio nėra, lekiam mišku, pamažėlę prarasdami stabilų pagrindą po kojomis.. Žemė pradeda siūbuoti, batai klimsta giliai į samanas, vėliau sušlampa - labas vakaras, turim pelkę! Man pirmas kartas, jausmas keistai jaudinantis, samanų paklotė pasakiškai minkšta, apykreivės mažaūgės pušaitės auga, lyg bonsai, Rimvydas pusė lūpų užsimena apie gyvates... Romantikos pilnos kelnės :D
O ežeriukas, kaip iš paveikslėlio. Lygiais, lyg peiliu nurėžtais krantais. Rimvydas nuslysta į vandenį, aš, vietoj to, kad telefonu fiksuočiau jį, randu įdomesnį objektą- lėtai lėtai žemėn smingančias savo kojas...

Kaiminystėje trečias Mergežerių brolis, pelkėje spindintis vandens dubuo, vietiniu Mergežeryčiu vadinamas. Iki jo, per iki kelių užaugusius mėlynojus, bruknynus ir spanguolynus. Visą dieną pūtęs žvarbus vėjas nurimo, vakarą pilnas miško garsų, grėsmingai artinasi sutemos, o mes, giliai klimpdami  einam migdyti saulės į trečią šio vakaro ežerą. Ten ją ir palikom :)

Sunkiausia buvo išikapstyti iš miško, bet radom kelią ir juo, tiesiu taikymu iki Luodžio. Luodis, šiandienos karalius! Daugiau nei 13 kvadratinių kilometrų plotas, šimtai krantų maudynėms, niūrktelim netoli Bebrinės poilsiavietės ir lekiam prie pagrindinio paplūdimio. Jei kada suksite į mūsų pusę, aplankyti Salaką ir išsimaudyti Luodyje, tiesiog privalu. Ilgas smėlėtas krantas, puikiai sutvarkyta pakrantė (daug suolų, stalų ir vaikų žaidimų aikštelių) ir fantastiškas pažintinis takas. Nubėgom juo iki apžvalgos bokštelio, ten aš trumpam atsijungiau ir sukomės atgal.

Viso 13,26 kilometrai ir keturi ežerai. Turim jau 9, liko 296 ežerai (nejuokinga :D )