305 ežerų vasara- pirma diena

Per 3 valandas, daugiau nei 13 kilometrų ir 5 ežerai! Braukėmės Lietuvos - Latvijos pasieniu ir nardėme bendruose ežeruose- jeeee, sezonas atidarytas!!!
Pirmasis projekto ežeras- Baltas. Puikus privažiavimas, didžiulė laužavietė ir akis badantys vakarėlių pėdsakai (kitą kartą, būtinai pasiimsime šiukšlių maišų, bent jau visą turtą vienoje vietoje paliksim...) Diena saulėta, 18 laipsnių šilumos, nuotaika puiki, mažių dviračiai kuprinėmis su rankšluosčiais ir sumuštiniais apkrauti, bėgam trise- aš, Rimvydas ir Rimgailė (Deimantė, tuo pat metu, startuoja Kaune ir neria į Kauno marias!) Ežerai, kas kelis kilometrus, po pirmojo, aš tingiu persirenginėti ir bėgu su rankšluosčiu, tarp trečio ir ketvirto, kantrybės nebetenka Rimvydas- kedai rankose, lekia basas :) Tiesa pasakius, nors atrodė, kad su stabtelėjimais ir pertraukėlėmis bus lengviau bėgti, pavargau daug labiau nei per paprastą treniruotę - nusirengt,  pažviegt ant kranto (šalta gi!), niurktelėt, paplaukt, apsirengt, padėti apsirengt Martynui (pirma trauma pirmam kilometre- nusiplėšė nagą ir nuotaika balansavo ties riba- čia klykia iš džiaugsmo vandeny , čia, užsigavęs pirštą verkia, tai kalnas po kalno - užmint neįmanoma, tai žvyras, grioviais išmaltas vieškelis ar aukšta žolė po ratais.... oooommmmmm pagaliau pajutom, kad turim vaikų :D Bet, šaunuolis, įveikė visą kelią, turint omenyje, kad dviračiu išmoko važiuoti tik prieš kelias savaites- nusipelnė medalio!

Antras ežeras- Laukesa, kurį draugiškai, per pusę su broliukais latviais dalinamės. Puikus, poilsio bazės (http://www.poilsiobaze.lt)  krantas užimtas atostogaujančios kompanijos, pabėgom kiek tolėliau ir radom, minkštą, malonų, dumblėtą krantą :) Martynas sakė, kad kojos jo, tos košės nelies, todėl užsiropštė man ant kupros ir buvo karališkai panardintas :)

Ilgai neužtrukom, Rimvydas tik įšoko ir iššoko, o Rimgaile, su Einoru, nepatikliai kraipė galvas ir liko krante. Du sekantys- Lietuvoje bevardžiai. Iš Latvių pusės Kurcuma ir Gabrius vadinami. Nepasitikėdama savo jėgomis, kažkaip į juos įlipti, ir svarbiausia, išlipti, paaukojau Rimvydą (jis bus šio projekto žvaigždė, nes manęs, į bet kokią pelkę kišt negalima- aš juk labai skaniai valgyt gaminu :D ) Iki pirmo bevardžio, žemėlapyje nykščiu uždengiamo, ėjom liūliuojančiu keliu, radom, net neaišku ar bebro, ar žmogaus statybos  liepto (?) nuolaužas.  Rimvydas, kaip ungurys, nuo jo vandenin nuslydo, o mes krante plojom ir palaikėm :) 



Antras bevardis- dar didesnė staigmena! Nuo kranto, kiaurai dugnan.  Bandėm pagaliais matuoti gylį, nepasiekėm, konstravom "lieptą" (vienas, ėmė ir nuplaukė), kad nuo jo, kažkaip būtų įmanoma vandenį pasiekti. Kol nėrimo rebusą sprendėm, jaunimėlis pavalgė, pailsėjo, susipyko, apsistumdė ir dar kartelį pavalgė. Aš, nuo mažių užsikrėtusi gera nuotaika, apšaukiau Rimgaile, tada atsiprašiau, susitaikėm, bet valgyti už tai,  nieks nedavė :D 


Iki paskutinio, gražuolio Kampiniškio, keli kalniukai ir vualia- puikus privažiavimas, beveik smėlėtas dugnas, bei lengvai prigėrusi valtis bendrai nuotraukai :)


Ir ilgas kelias namo, į aukštą aukštą kalną, visaip motyvuojant mažiausią komandos dalyvį nepasiduoti...


Su pirmaisiais nuostoliais, nuo bagažinės nuslydusiu ir į ratą įsisukusiu maudymuku :) Valiooo, bus proga nusipirkti naują! :D