Žmonės, kas jums darosi? arba Patyčios for ever

Kai po tokio filmuko 727 žmonės (Lietuvoje, po vienos moters postu feisbuke) paspaudžia „Like“ ir nusidriekia galybė komentarų „taip jam ir reikia“, „gerai tas bičas pamokė“, „aš būčiau dar ir mamą apipylus“, man norisi tik lįst po pernykščiais lapais…

Savaitė „Be patyčių“ – puiki proga apie tai pakalbėti.

Neaišku, ar šis klipas surežisuotas, ar tikrai pavyko taip gražiai nufilmuoti realią situaciją, be to, trūksta tikro garso takelio: ką ir kokiu tonu kalba situacijos dalyviai. Viena aišku, čia stebime ne vaiko pamokymą, o pažeminimą.

Visi trys veikėjai prastai elgiasi: vaikas išdykauja peržengdamas ribas, mama abejinga, užgautasis atsimoka chuliganiškai. Pirmuosius du galiu nesunkiai pateisinti: vaikas nuobodžiauja ilgoje eilėje, mama pavargusi ar net pervargusi, bet visgi jai reikėjo šio to imtis. Trečiojo veikėjo veiksmų niekaip negaliu pateisinti. Jie per daug chuliganiški, žeminantys, neadekvatūs situacijai. Mamos vietoje tokiu atveju norėčiau kviesti policiją.

Šiuo atveju, kaip ir daugumos kitų patyčių atveju, stokojama elementarios pagarbos. Jei užgautasis kreiptųsi į vaiką apeliuodamas į jo jausmus („ar tau būtų malonu, jei aš į tave daužyčiau vežimėlį?“), jei jis kreiptųsi į mamą („man nemalonu, kai jūsų vaikas daužo man kojas, ar galėtumėte jį sudrausminti?“), jei jis parodytų supratingumą ir užleistų mamai vietą eilėje (ne veltui turime mamų su mažais vaikais kasas), būtų daug geriau pamokęs išdykėlį. Malonaus elgesio, pagarbos kitam, empatijos, tinkamo elgesio šioje konkrečioje situacijoje.

Ko dabar pamokė? Galynėjimosi, savo galios demonstravimo šlykščiu pokštu, nepagarbos, chuliganizmo. Nepaisant to, kad vaikas buvo pažemintas, jis niekada nesupras, kodėl žmogus jį apipylė, nes pienas ir vežimėlio stumdymas niekuo nesusijęs. Ar veikia algoritmas: 1) kažkur įsidaužiu su vežimėliu; 2) mane apipila pienu? Ne, nebent įvažiuoju į pieno lentyną ir taros dūždamos mane aptaško. Taigi tokia bausmė visiškai neadekvati ir nieko nepamokanti, apart, kaip jau minėjau, chuliganizmo, nepagarbos, žeminimo.

Ir vis tie žmonės, kurie palaikino ir pakomentavo vaizdelį džiaugsmingais šūksniais, turbūt augina auksinius vaikus (ypač tikėčiau, kad visai jų neturi), todėl yra visai ramūs, kad nei jų, nei jų vaiko niekada niekuo neapipils, o jei ir apipils, tai jie juk supras, kad yra „kūtvėlos“ (komentaro citata), nemoka auklėti savo vaikų ir to nusipelnė. Tik tegu nepamiršta kaskart stodami į eilę prekybcentryje pasirūpinti pieno pakeliu. Kaip be pieno vaiką pamokysi?…

P. S. Ačiū vienam protingam žmogui visame tame sraute. Gal ir yra vilties.