Paskutinės minutės pasiūlymai

 Namie visi be galvų.  Mama, mano sportbačiai suplyšo- lekiant į varžybas. Man vakar striukės užtrauktukas  sulūžo- ryte vėluojant į mokyklą. Turiu rytdienai, darbų pamokai, 5 kiaušinius nunešt/ sviesto pokutį- 22,05 ( šaldytuve nėra, o parduotuvė dirba iki dešimtos ). Prieš pat miegą-  reikės rytojui, Kalėdinio eglutės burbulo (visos šventinės dekoracijos dar sodyboj, toli) Jaučiuosi tada tokia kieta ir galinga, turinti slaptą sandėliuką, su tvarkingai sudėliotais reikalingais daiktais- švariomis kelnėmis, nesuplyšusiomis kuprinėmis, kvepiančiomis kojinėmis (ėėėė...... o į Igno gimtadienį būtinai reikia švarių kojinių? Nes, šiaip jau nėra....), faneromis, pjūkleliais, žaliais siuvinėjimo siūlais, guašu, kuris, ups,  baigėsi, kažkokia spec papke, ar ypatingo formato popieriumi dailei,  kurių reikia RYTOJ. Arba tuoj pat, po akimirkos:))) Aš atsilyginu ruošdama pietūs- nubėg, prašau parduotuvėn svogūnų. Grįžus- nepyk, bet dar grietinės reikia.... :)))  O praeitą savaitę susimoviau su Einoro pieniniu dantuku. Visiškai galva tuščia- pati išroviau, pati suvyniojau į iškritusiu dantų skepetaitę (reikalingas dalykas, kad po pagalve dantukas nenusimėtytų), pati po pagalve pakišau ir.... vakare sėkmingai jį pamiršau. Siaubas, bet negi  kalta prisipažinsi, tokiai situacijai visada turiu pasiteisinimą- ir kaip per tokį bardaką kambaryje dantukų fėja iki tavo lovos nueis?! (va, kažkaip mažiuko darželinuko iškritęs dantukas taip iš galvos neišdulka, kaip vienuolikmečio ) Kita rytą Einoras dantis valosi ir bando mano dėmesį atkreipti- man toj pusėj, kur skylė, skauda valyt. Aš po pusryčių indus plaunu- švelniau valyk, jei skauda......  Vargšas vaikas, supratęs, kad mano atminties nepažadino, ir dantukų fėjos tikriausiai nesulauks, vakare vėl šalia sukasi (ne visi tokie nagli, kaip Augustas. Jis nebesivargindavo ir išlupęs paskutinė klibantį dėdavo ant stalo- mam, penki litai iš tavęs :D)- pažiūrėk, kodėl čia tarpas pas mane toks didelis tarp dantų, lyg danties nebūtų? :D Aš, lyg pirmą kartą jį prasižiojusi pamačius- taigi čia dantukas naujas auga. Vietoj to kurį vakar išroviau (Būtent! Višta tu!) Ir nors skradžiai žemės lysk, kad vaikas begalvę mamą kone gerklėn susikišo, kad ji praregėtų! Uodega pabrukus palydėjau į jau sutvarkytą kambarį, dar kelis daiktus į vietą padėjau, apkamšiau, išbučiavau ir paraginau greičiau užmigti, nes ypatinga naktis, tylu turi būti:) Tada puoliau piniginėn- cha, nėra penkių litų!  Rimvydo išpurčiau- centai. Baladojuos pas dičkius, į antrą aukštą- gelbėkit, dantukų fėjai riesta (žinoma, jau po 22 val ir, net jei bankomate išsigryninčiau pinigus, jų niekur nepasmulkinsiu), purtau jų santaupas, šiaip ne taip saują pinigų surinkus, skirstom, rūšiuojam, kad baltais centais nebūtų, sukam į popieriuką ir kišam po pagalvę...... Tvarka:)
O vakar Martyno eilė. Mamyt, ar man Kalėdų vaidinimui kaukę nuvelsi? Žinoma, mielasis, kada? RYTOJ.  Pamatęs mano veido išraišką, nuramino-  man nedaug reikia, tik kepurės, kaklaraiščio ir batų. Miško kaukas būsiu. Man irgi nedaug, pagalvojau, tik šautuvo :D Bet pažvygavau isteriškai, palaksčiau iš kampo į kampą ir nuvėliau:) Naktį (kiek ten tos nakties...), tiesa, miegoti buvo velniškai karšta, bet ryte kolekcija jau buvo sausa (paturbintas džiovinimas, virvėmis nuleidžiant gaminius prie pat židinio ir meldžiantis, kad nesudegtų) :)))
Graži šventė buvo:)