Koledžas

Tas jausmas, kai studentei dedi maišiukan agurkų, bulvių ir uogienės, toks.... ką aš žinau... jaučiuosi tokia suaugusi...:) Taip, Deimantė jau Kaune, sėdim visi nosis nukabinę, o vakare, ilgai laukiau glėbyje kukčiojantį Martyną- niekada, niekada, mama, nevažiuosiu studijuoti į koledžą, nepriversi.. Nors reikės, nepriversi vis tiek... Niekas manęs neprivers palikti savo namų.. Nereikia man tų mokslų iš viso, nesąmonė tas koledžas! Kasyklininkų dirbsiu, raumenų man reikia, kad kirtiklį išlaikyčiau, kam man tas protas... Užtenka man proto, tiek, kiek turiu, Deimantei gal neužteko ir išvažiavo, man užtenka- niekur, niekada iš namų nevažiuosiu!!! :D Neklauskite, kodėl tam ateities košmare koledžas figūruoja, gal tv per daug prisižiūrėjo:D Na, bet pažadėjau, kad niekur nereiks važiuoti ir galės visą gyvenimą su mamyte ir tėčiu nugyvent:)))
Jei kas netyčia turit seną, nereikalingą, bet dar tinkamą studentiškam gyvenimui šaldytuvą, su malonumu priglaustume:)