Angelas sargas

Juk tikite angelais? Tais kurie mus saugo ir laiku pameta minkštą pagalvėlę. Arba nemeta, sąmoningai nesikiša, kai įklimpstame į bėdą. Ne to dėl, kad nemyli ir nesirūpina, tik tam, kad pajustume skirtumą tarp juoda-balta ir užaugtume. Juk nesėkmės ir sunkumai, kad ir kaip jų nenorėtume, mus  padaro tokiais kokie esame. Angelai, manau, labai panašūs į mus, vieni rimti ir atsargūs, kiti- pasišiaušę ir išdykę:) Kas ten žino, gal sėdi jie minkštuose debesyse, tabaluoja kojomis ir apkalbinėja mus- maniškis, toks nuobodus ir viską planuojantis, gal iškrėsiu jam kokią išdaiga.... manoji vėl pirma padaro, paskui pagalvoja- lekiu, pristabdysiu, kad nagų nenusviltų...:)))
 Duosiu savo angeliukui gražaus darbelio. Patikėjau liaudies išmintimi- jei darbas trukdo hobiui, reikia mesti darbą:) Metu.  Užsisakinėkit  tapukus:))) Arba žaislus:) Arba meskit man kokį iššūkį kurį imsiu ir suvelsiu:)
 O sėkmei (tfu tfu tfu)- konkursas! Vieną iš šių baltų išdykėlių (abu vienodai smagūs, vadinasi nėra didelio skirtumo kurį Gražina pasirinks lauktuvėms, draugės leliuko gimimo progai) padovanosiu jums. Tereikia palinkėti man sėkmės, eilinei avantiūrai, ir parašyti komentare, ką gyvenime norėtumėt pakeisti, tik nedrįstat:)

Nugalėtoją paskelbsiu rugsėjo pirmą dieną. Kad mokslo metai kažkam labai sėkmingi būtų:)